Kognityvinis karas kaip nauja karybos paradigma: NATO požiūris ir teoriniai pagrindai

Kognityvinis karas (angl. Cognitive Warfare) – tai kova dėl žmogaus sąmonės, suvokimo ir sprendimų. Jam svarbi ne tik fizinė erdvė, bet ir informacinė bei psichologinė erdvės, kur priešininkas siekia pakeisti, sugriauti ar valdyti asmens ir visuomenės mąstymo procesus. Autorių diskusijos apie kognityvinį karą apima ne tik propagandą ar informacines operacijas, bet ir platesnį poveikį žmogaus sąmonei. Tam įtakos turi ir technologiniai, psichologiniai bei kultūriniai elementai. Straipsnyje nagrinėjama, kaip kognityvinis karas tampa nauja konflikto dimensija, kurioje pagrindinis taikinys – žmogaus protas. Šiuolaikinės technologijos: dirbtinis intelektas, duomenų platformos, socialiniai tinklai – sudaro galimybes manipuliuoti žmogaus suvokimu, turimomis nuostatomis ir elgesiu. Kognityvinis karas atskleidžia ne tik gaunamos informacijos turinį, bet ir jos suvokimą, kuriuo yra keičiami pažinimo procesai. Straipsnis papildo esamus tyrimus, jame apžvelgiama kognityvinio karo koncepcijos raida ne tik iš teorinės (akademinės), bet ir iš institucinės (NATO) perspektyvos, jungiant į vientisą analizę, atskleidžiančią, kaip pažinimo procesai tampa šiuolaikinės gynybos politikos dalimi. NATO kontekste kognityvinis karas apibūdinamas kaip „mūšis dėl proto“, kuriuo siekiama formuoti sprendimų priėmimo procesą, o ne užgrobti fizinę erdvę.