Anterior cruciate ligament reconstruction in children - the importance of preserving growth plates

Įvadas. Vaikų ir paauglių priekinio kryžminio raiščio (PKR) traumos vis dažnesnės dėl augančio fizinio aktyvumo ir vis ankstesnio įsitraukimo į intensyvias sporto treniruotes. Negydytas PKR plyšimas gali sukelti kelio sąnario nestabilumą, meniskų bei kremzlės pažeidimus ir ankstyvą osteoartrozę. Tyrimo tikslas. Įvertinti PKR plyšimo paplitimą, mechanizmą, rekonstrukcijos metodikas vaikams ir paaugliams, jų efektyvumą bei įtaką ilgalaikiams rezultatams, ypač augimo plokštelių išsaugojimui. Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta „PubMed“, „Cochrane Library“ ir „Google Scholar“ duomenų bazėse nuo 1986 m. sausio iki 2024 m. Siekta, kad 50 procentų šaltinių būtų nesenesni nei 2020 metai. Buvo naudojami šie raktažodžiai ir jų deriniai: anterior cruciate ligament, ACL, pediatric, adolescent, growth plate, physeal-sparing, physeal-respecting, reconstruction, outcomes. Paieška apribota straipsniais anglų kalba. Neįtraukti atvejai, kai tyrimai atlikti tik su suaugusiais pacientais; trūksta duomenų apie chirurginę techniką ar augimo komplikacijas; Iš viso įtraukti 59 straipsniai. Rezultatai. Tanner 3–4 stadijoje PKR rekonstrukcijai dažniausiai naudojami transfizinai metodai, o jaunesniems vaikams intraepifiziniai. Kombinuota PKR ir anterolateralinio raiščio rekonstrukcija sumažina pakartotinių plyšimų riziką, tačiau gali padidinti kampinių deformacijų riziką. Genu valgum, genu varum ar galūnių ilgio skirtumai, pasitaiko iki 5 % atvejų – dažniausiai dėl netinkamos tunelių vietos, neadekvačios fiksacijos. Delsiant rekonstrukciją daugiau nei 6–12 mėn., žymiai išauga meniskų ir kremzlės pažeidimų rizika. Tinkamai parinkus chirurginę taktiką, dauguma vaikų pasiekia gerą kelio funkcijos lygį pagal Pedi-IKDC skalę. Išvados. Optimalus gydymas priklauso nuo paciento amžiaus, augimo stadijos ir fizinio aktyvumo. Ankstyva, tiksliai parinkta PKR rekonstrukcija gali užkirsti kelią antriniams pažeidimams.